Barnis ir žydroji nata: Loustal

2001 Barnis ir žydroji nata

Barnis ir žydroji nata : [komiksas] / Loustal, Paringaux ; [verte Gintaras Morkunas]. - [Vilnius : UAB "Tradintek", 2001] ([Vilnius] : Vilspa). - 87 p. : iliustr. - (Devintojo meno lobynas). - Tiražas [5000] egz. - ISBN 9955-9421-1-8

Parignaux, pieš. Loustal, 88 pslp.; spalvotas; leidėjas: UAB "Tradintek"; vertėjas: G. Morkūnas; ISBN 9955-9421-1-8, kaina 14. 50 Lt. Serija: "Devintojo meno lobynas".

Lithuania
Loustal and Lithuania

BARNIS IR ŢYDROJI NATA
Komiksas "Barnis ir ţydroji nata" iđ pirmo ţvilgsnio primena knygutes vaikams, kuriose viena iliustracija uţima visŕ puslapá, o apačioje keli pieđiná pakomentuojantys sakiniai. Tačiau tai yra tikras komiksas, ir toks pasakojimo stilius suteikia labai specifiná atspalvá. Istorija yra apie ţlugusá dţiazo muzikanto gyvenimŕ. Nuosekliai skaitant komiksŕ rodosi, kad fone girdisi dţiazo muzika, nejučiomis tampi nebylus ţiűrovas, kuris viskŕ mato, girdi, uţuodţia. Áspűdţiai, po đios istorijos perskaitymo, prilygsta gero noir kino filmo paţiűrëjimui.
Tai jokiu bűdu nëra vaikiđka istorija, đis komiksas skirtas vyresnei skaitytojř grupei. Priklauso "Devintojo meno lobyno" serijai.

Puslapiai: 88
Scenarijus: Paringaux
Dailininkas: Loustal
Iđleidimo metai: 2001 (originalas pasirodë 1994 metais)

Niekas geriau už jį nėra nutapęs dykumos, prakaito, smėlio, lėtai slenkančio laiko, nuobudulio, nostalgijos…”Yves Fremion, “ Prancūziškųjų pieštųjų pasakojimų žinynas”“Loustal’io potėpis toks pat stilingas, kaip Ch. Parker’io sugrota muzikinė frazė”Jan-
http://www.knygunamai.lt

Met dank aan Lijnda Janssen voor het meebrengen uit Litouwen

Visai kitokio stiliaus kitas "Devintojo meno lobyno" serijos leidinys "Barnis ir žydroji nata". Piešinys - sodrus, grubokas, nenusaldintas. "Burbulų" virš kalbančiųjų galvų išvis nepamatysite. Daug netiesioginės kalbos, ir netgi, sakyčiau, gerąja prasme "knygiško" stiliaus: "Iš pradžių jam teko labai tvardytis, - kiekvienas muzikantų suklydimas tiesiog draskė širdį. Dabar jis tyčia kiekviename kūrinyje vieną kitą kartą supainioja natas, o jie tada suokalbininkiškai su juo susižvalgo: jis čia jau savas. Per pertraukas, aplipę barą, jie laido ta tema juokelius, gerdami prastą konjaką. Su savo vienodais švarkais jie panašūs į būrį didelių krevečių". O štai istorija, nors ir ne mistiška, supainiota kur kas labiau. Knygą tenka perversti dar kartą, kad bent kiek paaiškėtų, kokią vietą laike užima koks skyrius, ir kuri gi Barnio mirtis seka po kurios. Nors vis tiek viskas pakankamai miglota. Juk istoriją mums "pasakoja" žmogus, apie jos herojų, pašėlusiai talentingą saksofonistą, tik girdėjęs iš kitų. Turbūt todėl ir kūrinys savotiškai "džiazuoja". Meilė, draugystė, išdavystė, muzika, narkotikai ir akinančiai balti, dievinami Barnio mokasinai, - visa tai niūriame, užuominų ir nutylėjimų pribarstytame fone.

http://www.skaityta.lt/boardbin/article.cgi?page=kelionetuluma